Apie šiltus ir šaltus atspalvius antakių mikropigmentacijoje
Arba kaip teisingai pasirinkti pigmentus
Sveiki mieli, permanentinio makiažo specialistai.
Šio straipsnio įdėja atsirado reguliariai girdint klausimus apie pigmentų pasirinkimus ir nuolat susiduriant su visiškai neteisingo mokymo pasekmėmis. O jei konkrečiai tai: mokoma naudoti šiltus pigmentus šaltiems odos tipams ir šaltus šiltiems.
Taigi, pradėkime nuo esmės: šaltiems odos tipams naudojami šalti arba neutralūs pigmento atspalviai, o šiltoms odoms naudojami patys šilčiausi atspalviai ir niekaip kitaip.
ŠALTA ODA - ŠALTAS ARBA NEUTRALUS PIGMENTAS
ŠILTA ODA - ŠILTAS PIGMENTAS
Iškart turbūt kyla klausimas KODĖL? Juk priešingi atspalviai gesina vienas kitą ir rezultate gaunasi gerai. Atrodytų viskas logiška, bet... šiltos ir šaltos odos sąvoka truputį pykstasi su pigmentų koloristikos sąvokomis.
Šalti odos tipai dažniausiai sutinkami vidurio ir šiaurės Europoje. Tai sąlyginai baltos, blyškios odos; šilti odos tipai - tai indiško, rytų, vidurio rytų tipiniai tamsesni, geltonesni, rusvesni odos atspalviai. Lietuvoje mes turime praktiškai vien tik šaltus odos atspalvius ir nepaisant to, kad galbūt vienos klientės oda šiltesnė už kitos, abi jos bus šalto odos tipo.
Esminė klaida atsiranda todėl, kad kaip ir bebūtų keista, bet šaltos odos turi labai daug raudonos spalvos, o šiltos odos geltonos arba netgi alyvinės, o alyvine spalva, kaip žinome, gesinami raudoni antakiai.
Pigmentai į šiltus ir šaltus atspalvius skirstomi pagal tai, kiek į sudėtį įeina raudonos spalvos. Kaip žinome, rudi antakių atspalviai maišomi pagrinde iš 3 komponentų: tai juodos, raudonos ir geltonos spalvos pudrų. Taigi į šiltus atspalvius dedama proporcingai daugiau raudonos spalvos ir jeigu mes naudosime pigmentą, kuris sudėtyje turi daug raudonos šaltam odos tipui (kuris savaime turi daug raudonos), rezultate ankščiau ar vėliau pigmentui blunkant gausime raudonus antakius.
Dirbant su ECURI sistema, antakių pigmentų šiltumą nusako laipsniai. Šalčiausi pigmentai yra 10 laipsnių, o šilčiausi 28 laipsnių. Skirstymas laipsniais yra patogesnis nei pvz. suskirstymas į 3 pakopas (šaltas, neutralus, šiltas). Patogesnis todėl, kad ir 21 laipsnio pigmentas ir 28 laipsnių jau yra šilti, o skirtumas tarp jų kardinalus, o praktikoje tikrai aiškai jaučiamas ir skirtumas tarp 16 ir 18 laipsnių pigmentų. Taip pat lapsniai labai palengvina pigmentų maišymą, pvz. maišant 10 ir 20 laipsnių pigmentus proporcijomis 50/50 gausime 15 laipsnių pigmentą, tereikia, kad jūsų akis suprastų, kokio šiltumo pigmentas reikalingas konkrečiam atvejui. Iš praktikos galiu pasakyti, kad Lietuvoje dažniausiai naudojami, gražiausiai gyja ir nekelia problemų blunkant, pigmentai nuo 10 iki 21 laipsnio. 10 laipsnių pigmentai naudojami retai, kai reikia pilkesnių atspalvių sugijus. Neutralesniems ir tikrai rudiems antakiams pagrinde naudojami pigmentai nuo 16 iki 21 laipsnio.
Pasirenkant pigmento šiltumą visada reikėtų įvertinti odos storį ir melanino kiekį (arba odos spalvos sodrumą), nes būtent melaninas veikia kaip filtras, kuris mums vizualiai šaldo spalvą odai sugijus, o kuo storesnė oda, tuo giliau turi būti patalpintas pigmentas, kas automatiškai sudaro didesnį melanino filtro sluoksnį. Praktikoje tai galite matyti pagal tai, kad atliekant procedūrą plonai odai gausite gražų rudą atspalvį su 16 laipsnių pigmentu, o atliekant tą pačią procedūrą storai odai atspalvis gausis pilkesnis. Norint rudesnės spalvos storesniai odai jau reikėtų rinktis 18-21 laipsnių pigmentus.
Labai dažnai sutinkama situacija kai meistrai tiesiog bijo rudų antakių atspalvių todėl, kad pavargo nuo skundų dėl raudonų antakių. Dėl šios baimės dauguma stengiasi naudoti pačius šalčiausius arba pilkus atspalvius. Raudonų antakių problema atsiranda dėl to, jog dauguma gamintojų nesugeba padaryti taip, kad raudona spalva pigmente bluktų tokiu pat greičiu kaip juoda ir geltona. Iš tiesų labai retai pasitaiko, kad klientui tikrai tiktų pilki antakiai, dažniausiai visgi reikėtų kažko rusvo. Įdomu tai, kad net ir iš pilkų antakių neretai po 1,5 - 2 metų lieka raudoni, čia jau 100% požymis, kad reikia keisti pigmentus.
Kalbant apie tikrai šiltus odos tipus čia jau vienareikšmiškai reikia rinktis pigmentus nuo 21 laipsnio. Ir jei oda tikrai maksimaliai šilto tipo, drąsiai galima maišyti šiltus pigmentus su oranžine netgi proporcijomis 50/50, kitaip rizikuojama pilkais antakiais.
Šiomis dienomis, kai ilgalaikis makiažas tapo tikrai populiarus, labai dažnai tenka susidurti su korekcijomis po kelerių metų. Gerai, jei pigmentas išblukęs gražiai ir tolygiai, be nepageidaujamų atspalvių, bet kogero dažniausiai matome netinkamos spalvos likučius pvz.: pilki, rausvi, raudoni, violetiniai, melsvi ir netgi mėlyni.
Ką rinktis tokiais atvejais?
Visų pirma reikėtų pamąstyti apie tų atspalvių prigimtį arba: kaip jie atsirado, kas buvo daroma, kokios spalvos pigmentas naudotas.
Šio straipsnio įdėja atsirado reguliariai girdint klausimus apie pigmentų pasirinkimus ir nuolat susiduriant su visiškai neteisingo mokymo pasekmėmis. O jei konkrečiai tai: mokoma naudoti šiltus pigmentus šaltiems odos tipams ir šaltus šiltiems.
Taigi, pradėkime nuo esmės: šaltiems odos tipams naudojami šalti arba neutralūs pigmento atspalviai, o šiltoms odoms naudojami patys šilčiausi atspalviai ir niekaip kitaip.
ŠALTA ODA - ŠALTAS ARBA NEUTRALUS PIGMENTAS
ŠILTA ODA - ŠILTAS PIGMENTAS
Iškart turbūt kyla klausimas KODĖL? Juk priešingi atspalviai gesina vienas kitą ir rezultate gaunasi gerai. Atrodytų viskas logiška, bet... šiltos ir šaltos odos sąvoka truputį pykstasi su pigmentų koloristikos sąvokomis.
Šalti odos tipai dažniausiai sutinkami vidurio ir šiaurės Europoje. Tai sąlyginai baltos, blyškios odos; šilti odos tipai - tai indiško, rytų, vidurio rytų tipiniai tamsesni, geltonesni, rusvesni odos atspalviai. Lietuvoje mes turime praktiškai vien tik šaltus odos atspalvius ir nepaisant to, kad galbūt vienos klientės oda šiltesnė už kitos, abi jos bus šalto odos tipo.
Esminė klaida atsiranda todėl, kad kaip ir bebūtų keista, bet šaltos odos turi labai daug raudonos spalvos, o šiltos odos geltonos arba netgi alyvinės, o alyvine spalva, kaip žinome, gesinami raudoni antakiai.
Pigmentai į šiltus ir šaltus atspalvius skirstomi pagal tai, kiek į sudėtį įeina raudonos spalvos. Kaip žinome, rudi antakių atspalviai maišomi pagrinde iš 3 komponentų: tai juodos, raudonos ir geltonos spalvos pudrų. Taigi į šiltus atspalvius dedama proporcingai daugiau raudonos spalvos ir jeigu mes naudosime pigmentą, kuris sudėtyje turi daug raudonos šaltam odos tipui (kuris savaime turi daug raudonos), rezultate ankščiau ar vėliau pigmentui blunkant gausime raudonus antakius.
Dirbant su ECURI sistema, antakių pigmentų šiltumą nusako laipsniai. Šalčiausi pigmentai yra 10 laipsnių, o šilčiausi 28 laipsnių. Skirstymas laipsniais yra patogesnis nei pvz. suskirstymas į 3 pakopas (šaltas, neutralus, šiltas). Patogesnis todėl, kad ir 21 laipsnio pigmentas ir 28 laipsnių jau yra šilti, o skirtumas tarp jų kardinalus, o praktikoje tikrai aiškai jaučiamas ir skirtumas tarp 16 ir 18 laipsnių pigmentų. Taip pat lapsniai labai palengvina pigmentų maišymą, pvz. maišant 10 ir 20 laipsnių pigmentus proporcijomis 50/50 gausime 15 laipsnių pigmentą, tereikia, kad jūsų akis suprastų, kokio šiltumo pigmentas reikalingas konkrečiam atvejui. Iš praktikos galiu pasakyti, kad Lietuvoje dažniausiai naudojami, gražiausiai gyja ir nekelia problemų blunkant, pigmentai nuo 10 iki 21 laipsnio. 10 laipsnių pigmentai naudojami retai, kai reikia pilkesnių atspalvių sugijus. Neutralesniems ir tikrai rudiems antakiams pagrinde naudojami pigmentai nuo 16 iki 21 laipsnio.
Pasirenkant pigmento šiltumą visada reikėtų įvertinti odos storį ir melanino kiekį (arba odos spalvos sodrumą), nes būtent melaninas veikia kaip filtras, kuris mums vizualiai šaldo spalvą odai sugijus, o kuo storesnė oda, tuo giliau turi būti patalpintas pigmentas, kas automatiškai sudaro didesnį melanino filtro sluoksnį. Praktikoje tai galite matyti pagal tai, kad atliekant procedūrą plonai odai gausite gražų rudą atspalvį su 16 laipsnių pigmentu, o atliekant tą pačią procedūrą storai odai atspalvis gausis pilkesnis. Norint rudesnės spalvos storesniai odai jau reikėtų rinktis 18-21 laipsnių pigmentus.
Labai dažnai sutinkama situacija kai meistrai tiesiog bijo rudų antakių atspalvių todėl, kad pavargo nuo skundų dėl raudonų antakių. Dėl šios baimės dauguma stengiasi naudoti pačius šalčiausius arba pilkus atspalvius. Raudonų antakių problema atsiranda dėl to, jog dauguma gamintojų nesugeba padaryti taip, kad raudona spalva pigmente bluktų tokiu pat greičiu kaip juoda ir geltona. Iš tiesų labai retai pasitaiko, kad klientui tikrai tiktų pilki antakiai, dažniausiai visgi reikėtų kažko rusvo. Įdomu tai, kad net ir iš pilkų antakių neretai po 1,5 - 2 metų lieka raudoni, čia jau 100% požymis, kad reikia keisti pigmentus.
Kalbant apie tikrai šiltus odos tipus čia jau vienareikšmiškai reikia rinktis pigmentus nuo 21 laipsnio. Ir jei oda tikrai maksimaliai šilto tipo, drąsiai galima maišyti šiltus pigmentus su oranžine netgi proporcijomis 50/50, kitaip rizikuojama pilkais antakiais.
Šiomis dienomis, kai ilgalaikis makiažas tapo tikrai populiarus, labai dažnai tenka susidurti su korekcijomis po kelerių metų. Gerai, jei pigmentas išblukęs gražiai ir tolygiai, be nepageidaujamų atspalvių, bet kogero dažniausiai matome netinkamos spalvos likučius pvz.: pilki, rausvi, raudoni, violetiniai, melsvi ir netgi mėlyni.
Ką rinktis tokiais atvejais?
Visų pirma reikėtų pamąstyti apie tų atspalvių prigimtį arba: kaip jie atsirado, kas buvo daroma, kokios spalvos pigmentas naudotas.
Raudoni antakiai
Rausvi ir raudoni antakiai dažniausiai lieka netolygiai išblukus pigmentui, kai odoje ilgiau už visas sudedamąsias dalis lieka raudona. Tai reiškia, kad odoje mes jau turime raudono pigmento perteklių ir mums reikėtų pridėti geltonos ir juodos, kad vėl gautume rudą. Bet čia jau reikėtų žiūrėti į to raudono pigmento intensivumą. Pvz.: jeigu matome peršiltą atspalvį, bet dar ne raudoną, tada greičiausiai pakaktų koreguoti šaltu atspalviu, kurio sudėtyje beveik nėra raudonos, čia tiktų visi 10 laipsnių pigmentai. Jeigu jau matome skaidresnį rausvą antakį greičiausiai idealiai tiktų alyviniai rusvas "Derma 5" pigmentas. Kai antakiai yra visiškai raudoni, tada jau reikia visiškai alyvinio pigmento, tam ECURI Cosmetics yra sukūrusi "Salt & Pepper" pigmentą. Kažkada raudoni antakiai būdavo koreaguojami pagal spalvų ratą naudojant priešingą spalvą raudonai t.y. žalią, bet tai yra labai labai blogas sprendimas todėl, kad žalia (chromo hidroksidas) visiškai neblunka ir nėra sukurta jokių būdų jai iš odos pašalinti, todėl galų gale išblukus raudonam pigmentui, antakiai likdavo žali, salotiniai. Geriausias sprendimas būtų atlikti procedūrą lazeriu. Lazeris pakaitina raudoną geležies oksidą, jis pakeičia savo formulę ir tampa juodu, ko pasekoje iš raudonų antakių gauname pilkus, o pilkus pakoreguoti žymiai lengviau.
|
|
Pilki antakiai
Pilki antakiai turbūt papraščiausia situacija, kai tiesiog reikia pasišiltinti spalvą. Čia pagal situaciją tinka pigmentai nuo 21 iki 25 laipsnių. Šešėliuotiems (spalvintiems) antakiams tam labiausiai tinka 25 laipsnių pigmentas "Walnut 3", plaukeliams - "Mahogany".
Violetiniai antakiai
Violetiniai antakiai gaunasi, kai odoje labai ilgai išlieka raudonas ir juodas pigmentas, čia dažniausiai organinių pigmentų problema todėl, kad anglis išlieka ilgiau už juodą geležies oksidą ir yra labiau linkusi melsvėt blunkant. Taigi, kai lieka pamelsvėjusi anglis ir raudonas pigmentas, matome violetinį atspalvį. Tokiu atveju reikėtų jau žiūrėti į violetinės intensyvumą. Visiškai violetiniai antakiai koreaguojami gryna geltona, rusvai violetinius galima koreaguoti tarpiniu variantu tarp oranžinės ir geltonos (Peach Corrector 2). Apie rezultatą reikėtų spręsti odai sugijus ir, jei pavyko atsikratyti violetinės, tada pasikuoreguoti antakius pasirinktu atspalviu.
|
Tie patys antakiai pakoeaguoti su "Peach Corrector 2"
|
Melsvi, juodi antakiai
Melsvi ar mėlyni antakiai dažniausiai gaunasi po to, kai daromi labai tamsūs antakiai. Problema tik paaštrėja, jei pigmentas buvo įvedinėjamas grubiai ir giliai. Tamsiausiuose atspalviuose, žinoma, didžiausią dalį sudaro juodas pigmentas, kuris blunkant linkęs pradžioje pilkėti, o vėliau ir melsvėti. Pigmentus greičiausiai skaido UV spinduliai, tai reiškia, kad taisyklingiausiai visada bluks tie pigmentai, kurie yra arčiau odos paviršiaus, o tie pigmentai, kurie įvesti per giliai, yra visiškai apsaugoti melanino filtro nuo UV ir gali neišblukti niekada. Taigi, su laiku lieka matomas tik tas pigmentas, kuris "gyvena" giliau, jis su laiku pats tampa melsvesnis + odos filtras papildomai melsvina atspalvį ir matome juodai melsvus antakius. Dažnai galime pamatyti juodai melsvus antakius turinčius specifinį blizgesį - tai organinio tatuiruočių pigmento požymis. Jei nėra galimybės atlikti procedūrų lazeriu arba šalinimo priemonėmis su tokiais antakiais kovojama grynu oranžiniu korektoriumi (Peach Corrector 1) ir nebijokite - pigmentas odoje maišosi su ten esančiu pigmentu ir po procedūros antakiai tikrai nebus oranžiniai.
Prieš koreaguojant atkreipkite dėmesį į odos struktūrą, galima tokia situacija kai oda yra perpildyta pigmento. Tokiu atveju pigmentuotoje vietoje matomas iškilimas, lyg patinęs kalniukas (braukiant gerai jaučiamas pirštu). Taip nutinka kai klientas pasidaro permanentinį makiažą ir sąžiningai vaikšto į korekcijas. Po tam tikro korekcijų skaičiaus oda gali persipildyti pigmento liekanų ir tada papildomai spalvos įvesti į odą tampa praktiškai neįmanoma, arba efektas būna labai trumpalaikis. Tokiu atveju yra vienintelis kelias - tai prieš atliekant naujas procedūras pašalinti iš odos ten esančio pigmento liekanas. Deja, kadangi pigmento odoje tikrai daug, pašalinti jį iki norimo lygio vieno karto dažniausiai nepakanka, reikia atlikti daugiau procedūrų.
Prieš koreaguojant atkreipkite dėmesį į odos struktūrą, galima tokia situacija kai oda yra perpildyta pigmento. Tokiu atveju pigmentuotoje vietoje matomas iškilimas, lyg patinęs kalniukas (braukiant gerai jaučiamas pirštu). Taip nutinka kai klientas pasidaro permanentinį makiažą ir sąžiningai vaikšto į korekcijas. Po tam tikro korekcijų skaičiaus oda gali persipildyti pigmento liekanų ir tada papildomai spalvos įvesti į odą tampa praktiškai neįmanoma, arba efektas būna labai trumpalaikis. Tokiu atveju yra vienintelis kelias - tai prieš atliekant naujas procedūras pašalinti iš odos ten esančio pigmento liekanas. Deja, kadangi pigmento odoje tikrai daug, pašalinti jį iki norimo lygio vieno karto dažniausiai nepakanka, reikia atlikti daugiau procedūrų.
Klasikinis mėlynų antakių pavizdys
|
Antakiai ir akių pravedimai po 10 metų. Atlikta tatuiruočių pigmentais.
|
Kamufliažas (užspalivinimas odos spalvos pigmentu)
|
|
Apie kamufliažą... jei tik yra galimybė, kamufliažinių pigmentų reikia vengti. Kamufliažinis pigmentas gaminamas labai panašiai kaip ir betkuris antakių pigmentas, naudojamos tos pačios 3 pagrindinės medžiagos plius didelis kiekis baltos spalvos. Balta spalva- tai titano dioksidas, kuris visiškai atsparus UV ir lazeriui. Juoda, raudona, geltona sudedamosios dalys išblunka vidutiniškai per porą metų, titano dioksidas visgi linkęs neblukti visiškai ir su laiku tik šiek tiek patamsėja ir tampa purvinos chaki spalvos. Jei kamufliažo liekanos, likusios iš seniau, nėra labai ryškios ir telpa į jūsų naują antakių formą, nėra didelės problemos. Tuomet reiktų tiesiog daryti procedūrą ant viršaus. Tačiau, jei visgi baltos dėmės išlenda iš už formos arba yra labai ryškios, kamufliažą reikėtų pašalinti invazinėmis šalinimo priemonėmis, lazeris čia nepadės, netgi padarys blogiau.
Pabaigai norėčiau, kad sugrįžtumėte prie titulinės straipsnio nuotraukos. Joje yra pateikti konkretūs pigmentų pavyzdžiai ir jų šiltumas. Norėčiau paklausti, ar pavyktų "iš akies" atskirti kuris pigmentas šiltas, o kuris šaltas jei nebūtų parašyta? Greičiausiai ne. Taigi, vien pasižiūrėjus į pigmentą tikrai negalima spręsti ar tai šiltas pigmentas, ar šaltas, ar kažkas neutralaus, šią informaciją suprantamu būdu privalo pateikti gamintojas.
Labai tikiuosi, kad šis straipnis palengvins tolimesnį Jūsų darbą ir su laiku matysime vis mažiau probleminių situacijų. Tikiu, kad po šio straipsnio naujokams mikropigmentacijos meistro profesija gali atrodyti lyg kažkoks siaubo filmas. Visgi nėra taip baisu ir antakių zonoje tikrai viskas yra pataisoma... na , išskyrus žalius antakius ;)
Dirbkite saugiai ir atsakingai.
Sėkmės!
Laimonas
Pabaigai norėčiau, kad sugrįžtumėte prie titulinės straipsnio nuotraukos. Joje yra pateikti konkretūs pigmentų pavyzdžiai ir jų šiltumas. Norėčiau paklausti, ar pavyktų "iš akies" atskirti kuris pigmentas šiltas, o kuris šaltas jei nebūtų parašyta? Greičiausiai ne. Taigi, vien pasižiūrėjus į pigmentą tikrai negalima spręsti ar tai šiltas pigmentas, ar šaltas, ar kažkas neutralaus, šią informaciją suprantamu būdu privalo pateikti gamintojas.
Labai tikiuosi, kad šis straipnis palengvins tolimesnį Jūsų darbą ir su laiku matysime vis mažiau probleminių situacijų. Tikiu, kad po šio straipsnio naujokams mikropigmentacijos meistro profesija gali atrodyti lyg kažkoks siaubo filmas. Visgi nėra taip baisu ir antakių zonoje tikrai viskas yra pataisoma... na , išskyrus žalius antakius ;)
Dirbkite saugiai ir atsakingai.
Sėkmės!
Laimonas
